54+

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras Kaune vykdo unikalų projektą, kurio tikslas – įtraukti vyresnio amžiaus asmenis į įvairias socialines – savanoriškas veiklas, didinti jų asmenines kompetencijas ir plėsti jų socialines galimybes.

Mokslininkai ir statistika jau nemažai metų kalba apie Lietuvoje vykstantį sociodemografinį pokytį – senstančią visuomenę. Ką tai reiškia ? Visuomenėje procentiškai didėja vyresniųjų gyventojų skaičius. Su kokiais sunkumais šie žmonės susiduria mūsų taip greit besikeičiančioje visuomenėje? Viena pagrindinių – judrumo/adaptyvumo/aktyvumo išlaikymas; taip pat gebėjimas prisitaikyti prie įvairių naujųjų technologijų, kurios taikomos kone kiekvienoje srityje, taip pat ir socializacijoje. Didelis iššūkis tampa prie viso to prisitaikyti.
Deja, visa tai negali nedaryti įtakos vyresnio amžiaus žmonių galimybėms kurti aktyvius socialinius ryšius, išsilaikyti darbo rinkoje. Žmonėms, kuriems sunku perimti besikeičiančios visuomenės naująsias taisykles, gresia socialinė atskirtis ir sumažėjęs pilietinis aktyvumas.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras, norėdamas prisidėti prie šių problemų sprendimo, 2018 – 2019 m. vykdė projektą „Socialinės įtraukties programa vyresnio darbingo amžiaus asmenims Kauno mieste ir rajone“, kuriuo siekta paskatinti ir įgalinti Kauno miesto ir rajono vyresnio amžiaus asmenis, didinti jų asmenines bei darbines kompetencijas, plėsti jų socialines galimybes. Pagrindinė problema, kurią sprendžia mūsų projektas – sumažėjęs vyresnio amžiaus darbingų asmenų socialinis bei pilietinis aktyvumas ir mažesnės galimybės išsilaikyti darbo rinkoje, dalyvauti savanoriškoje veikloje. Projektas remtas Europos socialinio fondo agentūros.

Per pagrindines projekto veiklas, grupinį bei individualų darbą (konsultacijas, mokymus), siekta stiprinti dalyvių socialinius-bendravimo įgūdžius ir didinti socialinį aktyvumą bei pasitikėjimą savimi. Projekto dalyviai dalyvavo savanoriškoje veikloje: įvairiose socialinėse veiklose nevyriausybinėse organizacijose. Savanorystė – tai galimybė kiekvienam panaudoti savo žinias ir patirtį, realizuoti savo pomėgius, susirasti naujų draugų, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomenės gyvenime, keičiant jį pagal bendruomenės poreikius. Savanoriška veikla atspindi svarbias žmogaus tobulėjimo, socializacijos, gebėjimų ir įgūdžių įgijimo bei neformaliojo mokymosi galimybes. Savanoriaudamas žmogus ne tik teikia pagalbą kitiems, tačiau kartu ugdo save kaip individą, asmenybę. Dalyvavimas savanoriškoje veikloje suteikia galimybę praktiškai išbandyti skirtingas veiklos sritis, darbo aplinkas, užmegzti naudingas pažintis. Savanoriška veikla prisideda prie geresnio savęs pažinimo, adekvataus galimybių vertinimo, geresnių socialinių įgūdžių vystymo, darbo rinkos poreikius atitinkančių profesinių įgūdžių įgijimo. Atspindi svarbias žmogaus tobulėjimo, socializacijos, gebėjimo ir įgūdžių įgijimo bei neformaliojo mokymosi galimybes.

Projekto metu taip pat organizuoti anglų kalbos mokymai, kurių tikslas – išmokyti anglų kalbos pagrindų (atnaujinti žinias), įtvirtinti šnekamosios kalbos pagrindus, stiprinti motyvaciją mokytis užsienio kalbos, bei suteikti reikiamų žinių ir įgūdžių didinant jų dalyvavimo darbo rinkoje galimybes. Mokymų metu dalyviai buvo supažindinami su anglų kalbos žodynu, gramatika bei šnekamosios kalbos pagrindais.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis greitėjantis gyvenimo ritmas, didėjantys informacijos kiekiai neigiamai įtakoja žmogų, ir dažnai darosi vis sunkiau suvokti ir suvaldyti savo vidinę būseną ir stresą. Būtent todėl projekte daug dėmesio skirta „Socialinių gebėjimų ugdymo” mokymams. Jų tikslas – stiprinti bendravimo įgūdžius, didinti savivertę, mokinti konstruktyvių savo jausmų valdymo būdų, mokintis efektyviai valdyti stresą savo gyvenime. Mokymų metu naudoti aktyvūs, į patirtį orientuoti metodai: simuliacijos ir atvejų analizė, kūrybinės dirbtuvės, praktiniai užsiėmimai, paskaitos. Geri bendravimo įgūdžiai reprezentuoja asmenybę bei yra neatsiejama darbinių santykių dalis.

 

 

 

 

Projektas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis.