Apie mus

Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras įkurtas 2001 metais

Organizacijos tikslas – stiprinti asmens bei visuomenės psichikos sveikatą, teikti psichologines, socialines paslaugas, mokymus.

Pagrindinės veiklos: projektų įgyvendinimas, individuali bei grupinė psichologinė/psichoterapinė, socialinė pagalba; mokymai, seminarai.

Centre dirba įvairūs specialistai: psichologai, psichoterapeutai, lektoriai, socialiniai darbuotojai, mediatoriai, mentoriai  bei jaunimo darbuotojai.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras orientuojasi į psichologinių, socialinių paslaugų teikimą. Taip pat įgyvendina nacionalinius bei europinius projektus, bendradarbiauja tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis, tiek su valstybinėmis įstaigomis.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras aktyviai dirba specialistų (psichologų, socialinių darbuotojų, pedagogų, gydytojų ir kt) kvalifikacijos kėlimo srityje: organizuojami mokymai, kvalifikacijos kėlimo seminarai, konferencijos.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai jau dvidešimt metų dirba ir teikia psichologinę, psichoterapinę pagalbą šeimoms ir skirtingų raidos sutrikimų turintiems vaikams. Įgyvendindami įvairius paslaugų teikimo projektus (Europos struktūrinių fondų finansuojamą ,,Be tėvų globos likusių jaunuolių ugdymo ir praktinių mokymų programos ,,Gyvenimo įgūdžių mokykla“, „Kauno bendruomeniniai šeimos namai“, „KOPA“ ir k.t.) susidūrėme su įvairiomis sudėtingomis situacijomis, pvz.: kada į mūsų specialistus kreipdavosi specifinių sunkumų turintys asmenys: aukšto suicidiškumo lygio, išgyvenantys ūmias emocines krizes, pogimdyvinę depresiją ar ilgalaikes sunkias būsenas. Taip pat kreipėsi šeimos, auginančios elgesio bei emocijų sutrikimų turinčius vaikus ir t.t. Matėme su kokiais sunkumais susidūria tiek patys asmenys, tiek bandantys jiems padėti specialistai. Ir mums patiems tai kėlė nemažų iššūkių. Todėl pradėjome ieškoti išeities bei efektyvių, pokytį duodančių terapinių darbo metodų.

Kartu su norvegais bei australais šeimos terapeutais vykdydami projektus Lietuvoje mokinomės naujų konsultacinio darbo būdų: adaptavome, išbandėme bei išleidome praktines-mokslines metodikas apie Naratyvinę terapiją, jos atskiras praktines priemones, „Į šeimą orientuotą“ sisteminį terapijos praktiką, kognityvinę ir elgesio terapiją, intensyvią pagalbą krizės metu. Visos šios terapinės kryptys yra paremtos naujaisiais moksliniais psichologiniais tyrimais, visame pasaulyje pripažįstamais naratyvinės, šeimos terapijos bei kognityvinės psichoterapijos metodais bei principais bei dera tarpusavyje. Šiuos paslaugų teikimo modelius bei savo turimas žinias bei patirtį integravome į visumą ir sukūrėme naują konsultacinį pagalbos modelį, kurį pavadinome “Intensyvios pagalbos modeliu”, skirtą elgesio sunkumų turintiems vaikams ir jų šeimoms. Taip pat rengėme specifines metodikas, skirtas tam tikroms problemoms (pvz.: pogimdyminei depresijai). Rengėme modelio vadovus, kuriuose aprašėme jų struktūrą, naudojamus principus bei metodus.

PPKC mokslinės- praktinės veiklos kūrimo istorija, etapai:

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai 2011- 2013 metais įgyvendino Europos struktūrinių fondų finansuojamą projektą ,,Be tėvų globos likusių jaunuolių ugdymo ir praktinių mokymų programos ,,Gyvenimo įgūdžių mokykla“. Jo apimtyse intensyviai dirbome – teikėme konsultacinę psichloginę, socialinę pagalbą 100 vaikų ir jaunuolių, turinčių elgesio sunkumų globos sistemoje. Projekto metu vykdėme kokybinį tyrimą, analizavome šios tikslinės grupės psichologines bei socialines problemas, konsultacinį darbą su jais, šio darbo specifiškumą, pasiektus rezultatus ir gerinimo būdus. Taip pat išleidome darbo su elgesio sunkumų turinčiais vaikais/jaunuoliais metodiką:  „Be tėvų globos likusių jaunuolių socializacijos ir integracijos programa“.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro (toliau PPKC) specialistai 2014- 2015 metais įgyvendino tarptautinį projektą „Nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų rizikos vaikams ir šeimoms plėtra, pasinaudojat norvegų patirtimi“. Projektą rėmė Europos Ekonominės Erdvės 2009-2014 m. finansinis mechanizmas: NVO Programa Lietuvoje. Projekto tikslas – Lietuvoje adaptuoti  norvegų sisteminį šeimos konsultavimo modelį; sustiprinti regionų paslaugas rizikos grupės vaikams ir jaunimui teikiančių NVO socialinių bei jaunimo darbuotojų, psichologų gebėjimai teikti kvalifikuotas socialines paslaugas. Projekto metu PPKC specialistai vyko į Norvegiją, dalyvavo modelio mokymuose (vedė su atkryčio šeimomis dirbantys specialistai: klinikinis socialinis darbuotojas Lars Lund ir psichologas dr. Rolf Sundet). Norvegų šeimos konsultantai – terapeutai jau dešimt metų taiko „Į šeimą orientuotą“ sisteminį terapijos modelį. Metodas susideda iš žingsnių, skirtų padėti šeimai pačiai pamatyti savo stiprumus ir silpnybes bei gerinti tarpusavio bendravimą. Jo metu su šeima yra dirbama kaip su vienetu. Orientuojamasi į pozityvųjį asmenų priėmimą, ieškoma stiprių šeimos pusių. Praktinių užsiėmimų tikslas –padėti šeimai pamatyti savo sunkumų galimus sprendimo būdus. Modelis skirtas ieškoti paramos šaltinių socialinių santykių lygmenyje, todel nėra sudėtingas ir lengvai pritaikomas tiek socialinių darbuotojų, tiek psichologų darbe. Projekto metu norvegų taikomas sisteminis šeimos konsultavimo modelis  adaptuotas Lietuvos situacijai: vykdyta specialistų apklausa (apmokyti ir apklausti 150 Lietuvoje dirbančių konsultantų, psichologų, kurie klientų pokyčius, jiems taikant sisteminio šeimos konsultavimo metodus, įvertino kaip labai gerus), parengta lietuvių ekspertų komanda bei išleista metodinė knyga  “Sisteminis šeimos konsultavimas “Į šeimą orientuota praktika”.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro (toliau PPKC) specialistai 2015- 2017 metais įgyvendino tarptautinį projektą “Savivaldybių įstaigų specialistų gebėjimų dirbti su probleminėmis šeimomis stiprinimas, pasinaudojant norvegų patirtimi”. Projektą remia Europos Ekonominės Erdvės 2009-2014 m. finansinis mechanizmas: NVO Programa Lietuvoje. Projekto tikslas – Lietuvoje adaptuoti australų šeimos terapeutų taikomą naratyvinę terapiją bei jų parengtas praktines metodikas Lietuvai, stiprinant regionų paslaugas rizikos grupės vaikams ir jaunimui teikiančių NVO socialinių bei jaunimo darbuotojų, psichologų gebėjimus teikti kvalifikuotas socialines paslaugas. Projekto metu PPKC specialistai vyko į Australiją, dalyvavo Naratyvinės terapijos mokymuose. Projekto metu Lietuvoje adaptuotas bei pristatytas naratyvinės praktikos modelis (papildant norvegų sisteminio šeimos konsultavimo principais); išleista metodinė-praktinė knyga apie naratyvinę terapiją (Širvinskienė G.; Šidlauskaitė-Stripeikienė I.; Stripeikis O. Naratyvinė terapija. Mokomoji knyga. 2017) ir jos taikymą dirbant su elgesio sunkumų turinčiais, taip pat išleistos keturios praktinės naratyvinės terapijos metodikos (orientuotos į darbą su šeimomis, kurios turi elgesio sunkumų turinčių vaikų): “Gyvenimo medis”; “Gyvenimo aitvaras”, “Gyvenimo komanda”, “Gyvenimo istorija”.
Projekte dalyvavo 130 konsultantų, kurie mokėsi ir savo darbe naudojo naratyvinės terapijos metodus ir juos įvertino kaip stipriai prisidedančius prie klientų terapinio pokyčio.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro (toliau PPKC) specialistai 2018-2019 m. įgyvendino Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą  “Konsultacinę pagalbą teikiančių specialistų gebėjimų stiprinimas”. Jo metu parengė ir išleido tris metodikas: “Konsultacinė pagalba emocinėje krizėje esančiai šeimai ir vaikams“ (pristatoma konsultacinė pagalba emocinėje krizėje esančiam vaikui, paaugliui ir jo šeimai); “Krizė. Konsultacinė pagalba” (pristatoma konsultacinė pagalba emocinėje krizėje esančiam suaugusiam asmeniui); „Kognityvinė elgesio terapija. Konsultacinė pagalba emocinėje krizėje“ (pristatomi ir aprašomi konkretūs kognityvinė ir elgesio psichoterapijos metodai).

Psichologinės paramos ir konsultavio centro specialistai – praktikai, teikdami paslaugas susiduriame su itin sudėtinga klientų grupė – elgesio ir emocijų sutrikimų/sunkumų turinčiais vaikais/paauglias ir jų šeimomis. Matėme, kad šiai grupei reikalingas išskirtinis – specializuotas konsultavimas. Todėl nusprendėme parengti specializuotą, būtent šitai tikslinei grupei skirtą modelį, jį pavadinome “Intensyvios integracijos modeliu”. Šį modelį parengėme apjungdami mums pasitvirtinusias praktikoje metodikas: kartu su Norvegijos bei Australijos šeimos terapeutais vykdant projektus Lietuvoje adaptuotą ir išbandytą Naratyvinę terapiją, sisteminės šeimos modelį “Į šeima orientuota” praktiką bei kognityvinę ir elgesio terapiją skirtą krizėje esančiai šeimai. Visus šiuos atskirus modelius išbandėme, įvertinome, išleidome įvairias metodines priemones. Iš visų šių modelių atrinkome esminius, pagrindinius metodus, kuriuos integravus į visumą – sukūrėme naują konsultacinį pagalbos modelį, kurį pavadinome “Intensyvios pagalbos modeliu”, skirtą elgesio sunkumų turintiems vaikams ir jų šeimoms. Parengėme modelio vadovą, kuriame aprašėme jo struktūrą, naudojamus principus bei metodus. Vadovas buvo svarstytas ir patvirtintas atvirame praktikų, mokslininkų posėdyje.

Intensyvios integracijos modelis paremtas terapiniu darbu su vaiku, jo šeima bei aplinka: išplėstine šeima, mokymo įstaiga, vaiko socialiniu ratu bei vietos bendruomene. Modelyje įtrauktos ir suplanuotos kompleksinės paslaugos.

Šių paslaugų teikimas paremtas terapiniu darbu, kuriame integruoti naratyvinės terapijos, sisteminio šeimos konsultavimo bei kognityvinės ir elgesio terapijos metodai. Visų pirma apliekamas šeimos situacijos įvertinimas ir pagal jį atrenkami tinkamiausi terapiniai metodai, įrankiai. Pagal šį modelį įgyvendinome praktinį projektą, atlikome teikiamų paslaugų, modelio efektyvumo ir veiksmingumo tyrimą. Jame surinktos ir moksliškai apibendrintos dalyvių bei specialistų patirtys, pasiekti kokybiniai bei kiekybiniai rezultatai, pateikiamos modelio įgyvendinimo rekomendacijos bei išvados.

Image module

Mūsų rėmėjai, partneriai:

Užsienio partneriai

  • Family team in Ambulance Family section of Drammen hospital, Norway (Drammen ligoninės greitosios pagalbos šeimai skyriaus šeimos komanda);
  • Nordic Baltic Organization for professionals working with children and adolescents (NBO);
  • IPS_Innovative Prison Systems (Portugal);
  • Fundação O Século (Portugal);
  • CPIP: Centrul Pentru Promovareainvatarri Permanente (Romania);
  • CRISDU_AREOPAGUS_Centrul Regional de Integrare Sociala Si Dezvoltare Umnana (Romania);
  • UNIVERSITA DEGLI STUDI DI SASSARI (Italy);
  • Istituto Europeo per lo Sviluppo Socio Economico (Italy);
  • UNIVERSIDADE DA BEIRA INTERIOR – UBI (Portugal);
  • ADMINISTRATIA NATIONALA A PENITENCIARELOR (Romania);
  • TITAN PARTNERSHIP LTD (UK);
  • ABCD COMMUNITY SERVICES LTD – ABCD (UK);
  • ROMANIAN FOUNDATION FOR DEMOCRACY(Rumunija),
  • MILITOS EMERGING TECHNOLOGIES & SERVICES(Graikija), www.militos.org
  • HELLENIC AMERICAN UNION(Graikija),
  • ACADEMY OF ENTREPRENEURSHIP(Graikija),
  • NVO BEST OPPORTUNITIES(Estija),
  • Ośrodek Pomocy Społecznej (Poland),
  • Colegiul National „Jean Monnet” Ploiesti (Romania),
  • Associazione Culturale no – profit SCARABEUS (Italy),
  • Nodibinajums „C Modulis” (Latvia),
  • Beypazarı İlçe Milli Eğitim Müdürlüğü (Turkey)
  • Folkuniversitetet Kursverksamheten vid Uppsala Universitetet (Sweden),
  • Psychology departament, University of Brighton (UK).

Mūsų partneriai:

  • Kauno miesto savivaldybė;
  • Kauno miesto socialinių paslaugų centras;
  • Vytauto Didžiojo Universitetas;
  • Lietuvos Sveikatos mokslų Universitetas, Visuomenės sveikatos mokslų fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra;
  • Kauno miesto ir rajono mokyklos, gimnazijos ir kolegijos;
  • Vaikų globos institucijos;
  • Lietuvos psichologų sąjunga;
  • Lietuvos vaikų dienos centrų Asociacija;
  • Lietuvos „Caritas“;
  • Vaikų gerovės centras „Pastogė“;
  • Visuomeninė organizacija „Šeimos centras“;
  • VŠĮ „Actio Catolica Patria“
  • Vaikų dienos centrai: Palemono, „Stotelė“, Senamiesčio ir kiti;
  • Kitos valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos